Norėčiau pasiteirauti, kaip taisyklingai karkasiniuose namuose yra dėliojamas sienos „sumuštinis“ Lietuvos klimato sąlygomis. Esu girdėjęs bent penkis skirtinus variantus ir visi teigia, kad vienas ar kitas geriausias. Žinau, kad apšiltinamo sluoksnis turi būti 20 cm akmens vatos ir kvėpuojanti plėvelė.

Mes vadovaujamės Paroc siūlomu mazgu, beje, jį atradome jau po to, kai buvome patys priėmę tokį patį sprendimą. Jį galima rasti http://www.akmensvata.com/SPPS/Lithuania/BI_attachments/PDF/ks-01.pdf

Trumpai aprašysiu, kodėl naudojame tokį mazgą.

Garų izoliaciją naudojame kaip apsaugą akmens vatai bei visai sienai apsaugoti nuo drėgmės, esančios namo viduje. Ji dedama tarp pagrindinio karkaso ir papildomo karkaso, o ne ant papildomo karkaso - prie pat apdailinio sluoksnio - todėl, kad montuojant elektros instaliaciją (rozetės, jungikliai...) ji nebūtų pažeidžiama.

Išorinėje karkaso pusėje nenaudojame OSB plokštės, tik vėjo izoliaciją - 30 mm storio. Argumentacija - atsiradusiai drėgmei karkaso viduje turi būti paliekama galimybė LAISVAI išeiti laukan. Kai kurios įmonės naudoja vien tik vėjo izoliacinę plėvelę, mums labiau patikima atrodo vėjo izoliacinė plokštė. Stabilumui palaikyti naudojame tašus karkaso įstrižainėse.

Remiamės skandinaviška patirtimi, galvojame, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra artimesnės Skandinavijai, nei Vokietijai (ir aplink ją esančioms šalims), todėl naudojame tokį mazgą. Vokietijoje dažniausiai išorinėje karkaso dalyje yra dedama OSB ar kitokia plokštė.

Akmens vatos mūsų karkase yra 150 mm + 50 mm, kad pasiektume reikalaujamą sienų šilumos varžą, vėjo izoliacija yra kaip papildoma šilumos izoliacija, todėl siena yra dar šiltesnė, nei reikalaujama. 

Dabar pradėjome statyti karkasinį namą INGA (http://www.karkasinis.eu/dabar-statome/62-ingrida), galime tai vaizdžiai pademonstruoti.